kažkas atsitiko

daznai galvoju, kas atsitiko... juk kadaise cia buvo viskas man..mano namai..mano vieta..niekur niekada nenorejau ir nesiekiau dingti...dabar noriu viska pakeisti vos praejus valandai kai izengiu i namus.i namus kuriuos visada laikiau savais. dabar as sau nerandu vietos. nerandu vietos jau senai. ir vis klausiu saves. ar tai as pakeiciau savo kriterijus siai vietai.ar tiesiog pasikeite vieta..o gal sensta zmones kurie cia gyvena. man atrodo gyvenimas juos taip stipriai nuvargino,kad jie pyksta ant visko ir ant visu is eiles. pyksta ant manes patys to nejausdami.   ju ituzio ir nervu bangos nejuntamai jiems, skausmingai liecia mane. vieni vadina juos tironais, kiti kvailiais ,kurie kazko iesko apsimesdami ir begdami nuo tikrojo savo gyvenimo. bet jie vis gyvena ir gyvena ir gyvens dar...vienas ju viduje laiko dideli geri, kuris turetu issiskleist ir gyvent po mirties. gaila, kad tik tada. nes salia to, mes turime gyventi dabar, kol esame cia. visi gyvi ir sveiki. as nesuprantu, kam slepti toki geri po tokiu dideliu pykcio veidu. . vieni gailisi, kiti gailisi, bet niekur nuo sios ribos ir nejudama. tik gal i kita puse. aisku, ne i ta i kuria vertetu eiti.o as vis vien cia griztu...juk cia mano namai. mano tvirtove. kuri rodosi jau senais laikais sugriuvo ir prarado visa savo jauku ir ne toki jauku grozi. nesvarbu. svarbu, kad to cia nebera. isejo....nepaliko nei atviro lango ar duru, su uzuomena sugrizti....tiesiog... as esu cia. viena, lyg mazas pasimetes vaikas.

manoji ramuma

išgirstu naują dainą. ir dar kart įsitikinu, kad be muzikos negalėčiau gyvent. joje telpa visas mano pasaulis. su mažais prisiminimais ir žingsniais į ateitį. joje galima paskęst, iš jos neįmanoma išnirt, galima užgniaužt kvapa ir tik klausyti. tokiomis akimirkomis man nebereikia nieko...na tik gal tikro irašo ir gerų ausinių..o dar geriau live koncerto....wuh...net šiurpuliukai nubėga kūnu...ji atsiduoda man,o aš imli jai....susiraizgome garsų bangose...

mano nauja paprasta diena

 

ar aš bent jau atrodau laiminga...klausiu  saves...

jeigu aplinkinės akys jį stebėtų, tikriausiai nepastebėtų jokių pokyčių...

Tačiau manyje verda didis gyvenimas...it skruzdėlyne. 

rytas be kavos, tai jau kažkas naujo, lyg laiptelis viršun, ydų atsikratymo link. sakau gerai ir dedu sau pliusą.

diena be cigaretės. dar geriau dedu jau antrajį +.  

sveiki ir skanūs pietūs, čia joks pliusas, bet vis vien gerai.

pasisiūtas naujas tašiukas pavasariui ir nauji auskariukai manojoj kolekcijoj...+

daug gerų minčių ir little planų ateičiai. gerai.

diplominio darbo judėjimas...gaila tik galvoje, ryt bandysiu realizuot popieriaus lape. 

skani arbata su ženšeniu ir citrina, pagardinu ją ir vakarą medumi. 

vakaras. 

šiokie tokie techniniai sutrikimai galvoje, dėl negautos dienos normos nikotino. 

pašalinu sutrikima skaniu grožio miegu, kuris tęsiasi devynias valandas.

 viskas būtų labai gerai jeigu tai galėtu tęstis ir toliau...tik dėja žinau, kad kai ka sugadinsiu savo noru.

ačiū dienai.... 

truputis ramumos